Lietuvos paskolų rinka 2026 m. — tai beveik dvigubai didesnė apimtis nei prieš septynerius metus, kainos, per metį nukritusios perpus mažiausiai matuojamame segmente, ir nauja kainų riba, kuri 2026 m. lapkritį pakeis visą greitojo kredito rinką. Šiame statistikos puslapyje sudėjome visus svarbiausius skaičius iš Lietuvos banko ir Oficialiosios statistikos portalų — kiekvienas su nuoroda į pirminį šaltinį, kad galėtum cituoti be vietinio darbo.
Paskolų apimtys: kaip augo rinka
Lietuvos gyventojų paskolų rinka per septynerius metus beveik padvigubėjo. 2019 m. pabaigoje pinigų finansų įstaigų suteiktos paskolos gyventojams sudarė 10,4 mlrd. eurų; 2026 m. liepą — jau 19,9 mlrd. Augimą tempė būsto paskolos, bet vartojimo paskolų segmentas augo dar sparčiau: nuo 758,9 mln. eurų 2019 m. pabaigoje iki 1 852,6 mln. 2026 m. balandį — 2,4 karto.
Bankų ir jų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis per tą patį laikotarpį išaugo dar aiškiau: nuo 668,9 mln. eurų 2021 m. pabaigoje iki 4 565,6 mln. 2026 m. liepą. Šis šuolis atspindi ir pačių bankų grįžimą į smulkųjį vartojimo kreditavimą, kurį anksčiau paliko greitojo kredito bendrovėms.
Ne bankų vartojimo kredito davėjų portfelis 2026 m. II ketvirčio pabaigoje siekė 1 197,7 mln. eurų — maždaug penktadalį visos vartojimo kredito rinkos. Jei lygini su būsto paskolomis, greitasis kreditas lieka segmentas mažoms sumoms: vidutinė nauja „kitų“ vartojimo kredito sutartis 2024 m. buvo 1 999 eurai, kai nauja būsto paskola vidutiniškai viršija 70 tūkstančių.
10 408,9 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 10 408,9 mln. Eur 2019 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
11 054,7 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 11 054,7 mln. Eur 2020 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
12 276,6 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 12 276,6 mln. Eur 2021 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
13 609,9 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 13 609,9 mln. Eur 2022 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
14 507,0 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 14 507,0 mln. Eur 2023 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
15 919,8 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 15 919,8 mln. Eur 2024 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
18 353,6 mln. Eur — MFI paskolų gyventojams balansai: 18 353,6 mln. Eur 2025 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
19 854,7 mln. Eur — MFI paskolos gyventojams pasiekė 19 854,7 mln. Eur 2026 m. liepos mėnesį — beveik dvigubai daugiau nei 2019 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
668,9 mln. Eur — Bankų ir jų kontroliuojamų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis: 668,9 mln. Eur 2021 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
947,6 mln. Eur — Bankų ir jų kontroliuojamų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis: 947,6 mln. Eur 2022 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
1 618,5 mln. Eur — Bankų ir jų kontroliuojamų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis: 1 618,5 mln. Eur 2023 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
2 352,0 mln. Eur — Bankų ir jų kontroliuojamų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis: 2 352,0 mln. Eur 2024 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
3 649,8 mln. Eur — Bankų ir jų kontroliuojamų lizingo bendrovių vartojimo paskolų portfelis: 3 649,8 mln. Eur 2025 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
4 565,6 mln. Eur — Bankų vartojimo paskolų portfelis pasiekė 4 565,6 mln. Eur 2026 m. liepą — 6,8 karto daugiau nei 2021 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
6 815,1 mln. Eur — Bankų būsto paskolų portfelis išaugo iš 6 815,1 mln. Eur (2020 m. pabaiga) iki 13 521,8 mln. Eur (2026 m. liepa). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
1 799,7 mln. Eur — MFI vartojimo paskolų portfelis pasiekė 1 799,7 mln. Eur 2025 m. gruodį. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
1 852,6 mln. Eur — MFI vartojimo paskolų portfelis siekė 1 852,6 mln. Eur 2026 m. balandį — 2,4 karto daugiau nei 2019 m. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugpjūtis.
170,4498 mln. Eur — m. II ketv. ne bankų davėjai ir P2P platformos suteikė 170,45 mln. Eur naujų vartojimo kreditų. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
1 197,7405 mln. Eur — Ne bankų vartojimo kredito portfelis 2026 m. II ketv. pabaigoje: 1 197,7 mln. Eur. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
14,1 proc. — Būsto paskolų portfelio metinis augimas 2026 m. birželį siekė 14,1 proc. — antras pagal greitumą eurozonoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
Ką tai reiškia skolinantis: rinka auga, konkurencija didėja, bet auga ir namų ūkių skolų našta — apie ją žemiau.
Naujų paskolų skaičius ir vidutinės sumos
2024 m. ne bankų vartojimo kredito davėjai ir P2P platformos sudarė 283 201 naują sutartį — apie 775 per darbo dieną. Kredito įstaigos per tą patį metą — dar 255 410. Iš viso per metus Lietuvoje sudaroma daugiau kaip pusė milijono naujų vartojimo kredito sutarčių.
Vidutinės sumos skiriasi pagal produktą: susietasis kreditas (pirkimas išsimokėtinai) 2024 m. vidutiniškai siekė 3 499 eurus ir per metus pabrango 18 proc., o „kitų“ vartojimo kreditų — greitųjų ir įmokų kategorijos — vidurkis buvo 1 999 eurai ir per metus sumažėjo 2 procentais. Skolininkai linkę imti didesnes, bet ne dažnesnes paskolas.
283 201 — Ne bankų vartojimo kredito davėjai (su P2P) 2024 m. sudarė 283 201 naują vartojimo kredito sutartį (2023 m. — 272 509). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2025 m. gegužė.
255 410 — Kredito įstaigos 2024 m. sudarė 255 410 naujų vartojimo kredito sutarčių (2023 m. — 240 805). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2025 m. gegužė.
77 867 — m. IV ketv. buvo stipriausias ne bankų skolinimo ketvirtis: 77 867 naujų paskolų per vieną ketvirtį. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
72 026 — m. I ketv. ne bankų davėjai ir P2P platformos išdavė 72 026 naujas vartojimo paskolas — 6,8 proc. daugiau metų sandūriai. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
64 294 — m. II ketv. naujų paskolų skaičius nukrito iki 64 294 — 13,0 proc. mažiau metų sandūriai. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
326 971 — Ne bankų davėjų vartojimo kredito sutarčių 2026 m. II ketv. pabaigoje: 326 971 (4,1 proc. mažiau nei ketvirtį anksčiau). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
Greitųjų paskolų segmentas: kas iš tikrųjų auga
Lietuvos banko statistikoje nėra kategorijos „greitosios paskolos“ — artimiausias atitikmuo yra „kiti vartojimo kreditai“ (ne susietieji ir ne kredito linijos) bei „mažieji vartojimo kreditai“ iki 290 eurų. Būtent šie segmentai atskleidžia, kur eina greitojo kredino pinigai.
„Kiti“ vartojimo kreditai 2026 m. II ketvirtį sudarė 45 412 iš 64 294 visų naujų ne bankų paskolų — daugiau nei septynis iš dešimties. Jų portfelis siekia 639,5 mln. eurų, daugiau nei pusę viso ne bankų portfelio. Tuo tarpu mažųjų (iki 290 eurų) paskolų segmentas priešingai — traukiasi: per dvejus metus sutarčių skaičius sumažėjo nuo 26,5 tūkst. iki 20,7 tūkst.
45 412 — „Kiti“ vartojimo kreditai (greitųjų ir įmokų kategorija) 2026 m. II ketv. sudarė 45 412 iš 64 294 visų naujų paskolų. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
639,5282 mln. Eur — „Kitų“ vartojimo kreditų portfelis 2026 m. II ketv.: 639,5 mln. Eur — daugiau nei pusė viso ne bankų portfelio. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
6 923 — Mažųjų (<290 Eur) vartojimo kreditų 2026 m. II ketv. išduota tik 6 923 — 19,6 proc. mažiau metų sandūriai. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
20 733 — Mažųjų (<290 Eur) kreditų portfelis susitraukė iki 20 733 sutarčių (2026 m. II ketv.) nuo 26 526 (2024 m. pabaiga) — mikrosegmentas mažėja augant visai rinkai. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
Išvada rinkai: greitasis kreditas Lietuvoje „bręsta“ — mažos išmokos iki algos užleidžia vietą didesnėms struktūruotoms paskoloms.
Kainos: palūkanos ir BVKKMN
Vidutinė visų naujai išduotų vartojimo kreditų bendros kainos metinė norma (BVKKMN) 2026 m. II ketvirtį buvo 24,27 proc. — beveik perpus mažiau nei 2016 m. pradžioje (46 proc.). Krintančias kainas lėmė ir konkurencija, ir kaita į didesnes, ilgesnio termino paskolas.
Segmentų skirtumas didelis: susietasis kreditas (mokėjimas parduotuvėje) vidutiniškai kainuoja 7,20 proc. BVKKMN, „kiti“ vartojimo kreditai — 32,93 proc., o mažiausios (iki 290 eurų) paskolos — 77,04 proc. Kuo mažesnė ir trumpesnė paskola, tuo didesnė metinė norma — ne todėl, kad palūkanos aukštesnės, o todėl, kad fiksuoti mokesčiai išskleidžiami per trumpą laiką. Kodėl metinė norma apgaulinga trumpiems kreditams, aiškiname MKEP straipsnyje.
24,27 proc. — Visų naujai išduotų vartojimo kreditų (VKD ir P2P) vidutinė BVKKMN 2026 m. II ketv.: 24,27 proc. (2016 m. I ketv. — 46,0 proc.). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
15,23 proc. — Visų naujų vartojimo kreditų vidutinė metinė palūkanų norma 2026 m. II ketv.: 15,23 proc. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
32,93 proc. — „Kitų“ vartojimo kreditų (greitųjų segmento) vidutinė BVKKMN 2026 m. II ketv.: 32,93 proc. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
20,95 proc. — „Kitų“ vartojimo kreditų vidutinė metinė palūkanų norma 2026 m. II ketv.: 20,95 proc. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
7,20 proc. — Susietojo vartojimo kredito (pardavimo vietoje) vidutinė BVKKMN 2026 m. II ketv.: 7,20 proc. (palūkanų norma 3,95 proc.). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
77,04 proc. — Mažųjų (<290 Eur) vartojimo kreditų vidutinė BVKKMN 2026 m. II ketv. siekė 77,04 proc. — brangiausia rinkos segmento dalis. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
Tarpusavio (P2P) skolinimo rinka
P2P skolinimas Lietuvoje — niša, bet stabiliai auganti. 2026 m. II ketvirčio pabaigoje platformose buvo 40 725 negrąžintos vartojimo paskolos už 214,2 mln. eurų, jas finansavo 46 432 investuotojai. Palyginti su 2023 m., kai portfelis siekė 128,4 mln., rinka išaugo perpus.
Vidutinė P2P paskola (3 707 eurai 2024 m.) didesnė nei greitojo kredito vidurkis — platformos dažniau finansuoja stambesnes, ilgesnes paskolas. Kaina taip pat vidutinė rinkos dalis: 25,14 proc. BVKKMN.
5 — Pagal Vartojimo kredito įstatymą veikia 5 tarpusavio skolinimo (P2P) platformų operatoriai. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
46 432 — m. II ketv. pabaigoje P2P platformose vartojimo kreditus teikė 46 432 paskolų davėjai (investuotojai). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
40 725 — m. II ketv. pabaigoje P2P platformose buvo 40 725 negrąžintų vartojimo kreditų sutarčių. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
214,2153 mln. Eur — P2P platformų vartojimo kreditų portfelis 2026 m. II ketv. pabaigoje: 214,2 mln. Eur (+14,7 proc. metų sandūriai). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
25,14 proc. — Vidutinė naujų P2P vartojimo kreditų BVKKMN 2026 m. II ketv.: 25,14 proc. (palūkanų norma — 14,33 proc.). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
34 975 — m. II ketv. pabaigoje P2P platformose vartojimo kreditų gavėjų buvo 34 975, iš jų 4 996 jaunesni nei 25 metų. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
163,03 mln. Eur — P2P platformų vartojimo kredito portfelis 2024 m. išaugo 27 proc. iki 163,03 mln. Eur; investuotojų — 46 207 (+4 proc.). Šaltinis: Lietuvos bankas, 2025 m. gegužė.
3 707 Eur — Vidutinė P2P vartojimo paskola 2024 m.: 3 707 Eur; vidutinė investuotojo portfelio vertė — 2 949 Eur. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2025 m. gegužė.
Rinkos struktūra: kiek rinkoje kreditorių
Rinką formuoja keli šimtai licencijuotų žaidėjų — nuo specializuotų bankų iki P2P platformų. Palyginimo lentelėje matome dešimt didžiausių vardų, tačiau Lietuvos banko registruose jų daug daugiau.
8 — Viešajame nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąraše įrašyti 8 asmenys. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. rugsėjis.
Namų ūkių skolos ir mokumo rodikliai
2026 m. I ketvirčio pabaigoje namų ūkių skola pasiekė 20,9 mlrd. eurų — 24,47 proc. BVP, aukščiausia santykio vertė nuo 2016 m. Palyginti su 2008 m. krizės piku (9,3 mlrd. eurų), skola nominialiai išaugo daugiau nei dvigubai, bet ekonomikos dydis augo greičiau: skolos ir BVP santykis tada siekė dar daugiau.
Mokumo rodikliai kol kas sveiki: paskolos sudaro 23,28 proc. namų ūkių finansinio turto, o trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus 2,77 karto. Bankų sektoriaus probleminių paskolų dalis — 0,84 proc. — viena žemiausių eurozonoje.
20 892,01 mln. Eur — Namų ūkių skola (su NPI) pasiekė 20 892,01 mln. Eur 2026 m. I ketv. pabaigoje. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
24,47 proc. — Namų ūkių skola 2026 m. I ketv. sudarė 24,47 proc. BVP — aukščiausias santykis nuo 2016 m. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
21,86 proc. — Namų ūkių skola 2024 m. pabaigoje sudarė 21,86 proc. BVP; per penkis ketvirčius iki 2026 m. I ketv. santykis pakilo 2,61 proc. punkto. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
9 282,76 mln. Eur — m. finansų krizės piko metu namų ūkių skola buvo 9 282,76 mln. Eur — mažiau nei pusė 2026 m. lygio. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
23,28 proc. — Namų ūkių skola 2026 m. I ketv. sudarė 23,28 proc. jų viso finansinio turto. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
2,77 — Namų ūkių trumpalaikis turtas 2026 m. I ketv. viršijo trumpalaikius įsipareigojimus 2,77 karto. Šaltinis: Lietuvos bankas, 2026 m. liepa.
Kiek namų ūkių iš viso skolinasi
Pagal 2021 m. Lietuvos banko apžvalgą, paskolas turėjo 45 proc. šalies gyventojų — 1,3 milijono žmonių 659 tūkst. namų ūkių. Statistikos departamento 2020 m. tyrimas papildo paveikslą: beveik 88 proc. namų ūkių neturi jokių paskolų išskyrus būsto.
Tarp besiskolinančiųjų dominuoja tiksliniai kreditai: 48,1 proc. skolintasi nekilnojamajam turtui, 31,3 proc. — transportui. Greitųjų kreditų bendrovės ar lombardai — 5,5 proc. besiskolinančiųjų šaltinis. Kasdienėms išlaidoms paskolas naudoja 12,6 proc. — būtent šis skolinimosi būdas rizikingiausias.
88 proc. — m. beveik 88 proc. apklaustų namų ūkių neturėjo paskolų, išskyrus pagrindinio būsto paskolą. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2021 m. birželis.
48,1 proc. — Tarp besiskolinančių namų ūkių 48,1 proc. skolinosi nekilnojamajam turtui įsigyti ar renovuoti, 31,3 proc. — transporto priemonei. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2021 m. birželis.
5,5 proc. — 5,5 proc. paskolas turinčių namų ūkių skolinosi iš greitųjų kreditų bendrovių arba lombardų. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2021 m. birželis.
76,9 proc. — proc. namų ūkių turėjo santaupų, tačiau daugiau nei pusė jų išmestų mažiau nei 3 mėnesius be pajamų. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2021 m. birželis.
Reguliacija: kainų ribos ir ribojimai
Nuo 2016 m. galioja vartojimo kredito kainų ribų precezija: kai palūkanų norma viršija 75 procentus, kredito kaina preziumuojama per didelė. 2026 m. lapkričio 20 d. įsigaliosianti naujoji Vartojimo kredito įstatymo redakcija šią ribą mažins iki 40 procentų — didžiausias rinkos pokytis per dešimtmetį.
Naujoji redakcija keičia ir P2P rinką: fiziniams paskolų davėjams vienam gavėjui suteiktų kreditų riba keliama nuo 500 iki 1 000 eurų.
75 procentai — Galiojanti tvarka: kai palūkanų norma didesnė kaip 75 proc., kredito kaina preziumuojama per didelė; Seimo priimtaje naujojoje redakcijoje ši riba mažinama iki 40 procentų. Šaltinis: e-Seimas (LRS), 2026 m. balandis.
40 procentų — Naujoje VKĮ redakcijoje (įsigalioja 2026-11-20) maksimali metinė palūkanų norma mažinama nuo 75 iki 40 procentų. Šaltinis: e-Seimas (LRS), 2026 m. balandis.
1 000 Eur — Naujojoje redakcijoje fiziniams P2P paskolų davėjams vienam gavėjui suteiktų negrąžintų kreditų riba keliama nuo 500 iki 1 000 Eur. Šaltinis: e-Seimas (LRS), 2025 m. lapkritis.
Metodika ir šaltiniai
Visi skaičiai paimti iš pirminių šaltinių: Lietuvos banko statistikos eksportų (CSV/XLSX), ketvirtinių vartojimo kredito rinkos statistikos failų, Lietuvos ekonomikos apžvalgos, e-Seimas teisės aktų ir Oficialiosios statistikos portalo. Kiekvienas teiginys patikrintas automatiniu citavimo vartais: figura turi būti randama nurodytame šaltinio URL. Šaltiniai su „Wayback“ prieigos užrašu yra archyvinės publikacijos, kurių gyvi PDF puslapiai apsaugoti nuo automatinio skaitymo — figura patikrinta archyvinėje kopijoje, cituojamas kanoninis šaltinio adresas.
Duomenų laikotarpiai skiriasi: kasdien atnaujinami balansai (MFI serijos), ketvirtinė VKD statistika (maždaug 2,5 mėnesio vėlavimu) ir metinės apžvalgos. Prie kiekvieno skaičiaus nurodyta jo duomenų data. Kur Lietuvos bankas vėliau peržiūrėjo seriją, naudojama naujausia paskelbta reikšmė.
Autorius: Paskolos7 redakcija. Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. rugsėjis. Pastebėjai netikslumą? Rašyk — tikrinsime prieš pirminį šaltinį ir taisysime.